Invaziniai augalai – ką daryti, kai jie perima teritoriją?

Iš pirmo žvilgsnio – žalia, vešli, netgi estetiškai atrodanti augmenija, tačiau kai kurie augalai, užsienyje laikomi puošmena, mūsų kraštuose tampa grėsmingais įsibrovėliais. Invaziniai augalai – tai ne tik ekologinė problema. Jie naikina biologinę įvairovę, silpnina natūralias ekosistemas, gadina infrastruktūrą, o neretai – tiesiog perima teritoriją. Jei pastebite, kad jūsų sklype „įsikūrė“ rykštenės, šliužai ar japoninės sprigės – metas veikti.

Ieškant sprendimo, vis daugiau žmonių kreipiasi į aplinkos priežiūros specialistus. Viena patikimų komandų, kuri teikia profesionalų invazinių augalų šalinimą, yra aplinkostvarkymas.lt.

Kas tie įsibrovėliai?

Invaziniai augalai – tai svetimos kilmės rūšys, kurios agresyviai plinta, išstumia vietinę augaliją ir sunkiai pasiduoda naikinimui. Jie dažnai neturi natūralių „priešų“ – nei kenkėjų, nei ligų – todėl jų augimas praktiškai nevaržomas. 

Populiariausi Lietuvoje invaziniai augalai:

• Sosnovskio barštis.

• Rykštenės (ypač kanadinė).

• Japoninė sprigė.

• Raugerškiai.

• Gelsvės.

• Invazinės žolės (pvz., plaukuotasis švendražolė).

Šie augalai ne tik užgožia kitus – jie kenkia dirvožemiui, trikdo drenažą, gali būti pavojingi gyvūnams, o kai kurie – net žmonėms (pvz., sosnovskio barštis sukelia cheminius nudegimus).

Kodėl vien šienavimo nepakanka?

Daugelis mėgina invazinius augalus paprasčiausiai nupjauti ar nuskinti. Deja, tai primena bandymą nupjauti piktžolę, kurios šaknys tęsiasi metrų gylyje. Tokie augalai plinta per šakniastiebius, sėklas ir net šaknų fragmentus, todėl vos keli likę milimetrai ir visas ciklas atsinaujina.

Efektyvus naikinimas reikalauja mechanizuoto įsikišimo, dažnai – kartu su chemine kontrolės priemone, o kartais net kelis sezonus trunkančio darbo. Štai kodėl šią užduotį verta patikėti profesionalams, kurie turi tinkamą įrangą, žinias ir metodus.

Kodėl delsti – pavojinga?

Invaziniai augalai plinta greičiau nei spėjame reaguoti. Vienas nepastebėtas kvadratinis metras barščio per metus gali pavirsti į dešimt, o rykštenių sąžalynas gali pasiglemžti visą laukymę ar net pradėti daryti spaudimą tvoroms, inžineriniams tinklams ar takams.

Be to, šie augalai dažnai kenkia ir juridiškai. Kai kuriais atvejais jų nepriežiūra gali užtraukti baudą ar tapti ginčo su kaimynais priežastimi.

Kaip sustabdyti „žalią okupaciją“?

Kova su invaziniais augalais prasideda nuo tikslios identifikacijos. Ne viskas, kas atrodo įtartinai, yra invazinė rūšis, todėl pirmasis žingsnis – pasikviesti specialistą, kuris įvertins problemos mastą ir pasiūlys realų planą.

Tolesni veiksmai gali būti tokie:

• mechaniškai pašalinami augalai ir šaknys (frezavimas, gilinimas),

• atliekamas pakartotinis naikinimas pagal augimo ciklą,

• taikoma herbicidų kontrolė (tik kai būtina ir aplinkai saugu),

• teritorija padengiama geotekstile ar mulčiuojama, kad būtų užkirstas kelias atsinaujinimui.

Invaziniai augalai – tai tylus, bet labai realus pavojus. Ne tik jūsų kiemui, bet ir visai ekosistemai. Jei jie jau įsitvirtino jūsų teritorijoje, pats laikas imtis veiksmų – kol situacija dar valdoma. O jei kyla abejonių, ar tai iš tiesų invazinė rūšis – geriausia pasikonsultuoti su specialistais.

Juk kiekvienas sklypas nusipelno būti švarus, saugus ir prižiūrėtas. Ir ne dėl to, kad to reikalauja taisyklės – o todėl, kad tai jūsų žemė.