CE ženklinimas pradedantiesiems: nuo pirmojo gaminio iki prekybos
Sukūrėte gaminį, radote pirmuosius pirkėjus ir jau planuojate prekybą. Tuomet sulaukiate klausimo: ar turite atitikties deklaraciją? Pradedančiajam gamintojui tokia situacija gali sugadinti visą pardavimo planą. CE ženklinimas ir atitiktis turi būti apgalvoti dar prieš gaminiui patenkant į rinką.
Painiavos sukelia pats žodis „sertifikavimas“. Gali pasirodyti, kad užtenka nusiųsti gaminį laboratorijai, gauti pažymėjimą ir ant pakuotės uždėti dvi raides. Tačiau nėra vienos ES institucijos, išduodančios universalų leidimą naudoti CE ženklą. Reikalinga procedūra priklauso nuo konkretaus gaminio ir jam taikomų teisės aktų.
Toliau pateikiamas interviu su gaminių atitikties specialistu Tomu K. iš TUV-NORD.
K: Tomai, ką iš tikrųjų reiškia CE ženklas?
A: Juo gamintojas patvirtina, kad gaminys atitinka jam taikomus ES teisės aktų reikalavimus. Tai nėra apdovanojimas už kokybę ar gaminio europietiškos kilmės įrodymas. Už atitiktį atsako gamintojas, net jeigu gamybą patiki kitai įmonei ir produktą parduoda savo vardu.
K: Ar CE ženklu reikia pažymėti viską, ką parduodame Europoje?
A: Ne. Jis privalomas tik gaminiams, kuriems tokį ženklinimą nustato konkretūs ES teisės aktai. Pavyzdžiui, ši pareiga taikoma žaislams, daugeliui elektros ir elektronikos gaminių, asmeninėms apsaugos priemonėms, medicinos priemonėms ir tam tikrai įrangai.
Jeigu gaminiui CE ženklinimas nenumatytas, jo naudoti negalima. Vis dėlto tai neatleidžia nuo kitų gaminio saugos reikalavimų.
K: Nuo ko pradėti, jeigu dar nežinau, kokiai kategorijai priklauso mano gaminys?
A: Pirmiausia aiškiai aprašykite jo paskirtį, naudotoją, veikimo principą ir naudojimo sąlygas. Tuomet nustatykite taikomus teisės aktus.
Pirmas praktinis darbas galėtų būti lentelė: gaminio savybė, galimas reikalavimas ir dokumentas, kuriuo įrodysite jo įvykdymą. Tai padės pamatyti spragas prieš užsakant bandymus. Europos Komisija būtent taikomų direktyvų, reglamentų ir standartų nustatymą įvardija kaip pirmąjį žingsnį.
K: Kodėl kalbama ir apie direktyvas, ir apie reglamentus?
A: Abu gali nustatyti gaminiui privalomus reikalavimus. Todėl ieškoti vien „CE direktyvos“ neužtenka.
Pavyzdžiui, elektros ir elektronikos srityje aktualios žemosios įtampos, elektromagnetinio suderinamumo, radijo įrenginių ir pavojingųjų medžiagų ribojimo taisyklės. Medicinos priemonėms ir asmeninėms apsaugos priemonėms taikomi atitinkami reglamentai. Konkretaus teisės akto taikymą lemia jo apibrėžta sritis ir išimtys.
K: Ar vienam gaminiui gali būti taikomi keli reikalavimai?
A: Taip. Vienos direktyvos patikrinimas dar nereiškia, kad viskas sutvarkyta. Gaminys gali patekti į kelių teisės aktų taikymo sritį, o papildomai jam gali būti aktualūs cheminėms medžiagoms ar aplinkos apsaugai skirti reikalavimai.
Todėl CE ženklinimas ir atitiktis prasideda nuo viso reikalavimų rinkinio, o ne nuo patogiausio sertifikato paieškos.
K: Kas yra darnieji standartai? Ar jų laikytis privaloma?
A: Tai Europos standartai, padedantys pagrįsti atitiktį teisės aktų reikalavimams. Jų nuorodos skelbiamos ES oficialiajame leidinyje.
Paprastai jų taikymas savanoriškas. Galima pasirinkti kitą techninį sprendimą, tačiau tuomet reikia tinkamai pagrįsti, kaip įvykdyti privalomi reikalavimai. Pradedančiajam standartai dažnai suteikia aiškesnį kelią. Svarbu tikrinti aktualią redakciją ir jos taikymo apimtį.
K: Ar visada reikia nepriklausomos sertifikavimo įstaigos?
A: Ne. Kai taikoma procedūra leidžia, atitiktį įvertina pats gamintojas. Kitais atvejais privaloma notifikuotoji įstaiga, turinti teisę atlikti konkrečius vertinimus.
Jos kompetenciją galima patikrinti NANDO duomenų bazėje. Vien gražiai atrodantis savanoriškas „CE sertifikatas“ reikiamos procedūros nepakeičia.
K: Ką vadiname technine byla?
A: Tai dokumentų visuma, leidžianti įvertinti gaminio atitiktį. Ji turi būti parengta iki gaminio pateikimo rinkai, o kai procedūrai reikalinga notifikuotoji įstaiga, dokumentai ruošiami ir jos vertinimui.
Praktiškai bylą verta tvarkyti pagal konkretaus teisės akto reikalavimus, aiškiai susiejant gaminio modelį, konstrukcijos sprendimus ir atitiktį pagrindžiančius įrodymus. Atsitiktinis dokumentų aplankas, kuriame neaišku, kas kuriam modeliui priklauso, apsunkins patikrą.
K: Kuo atitikties deklaracija skiriasi nuo bandymų protokolo?
A: Bandymų protokolas parodo konkretaus tyrimo rezultatus. ES atitikties deklaracijoje gamintojas prisiima atsakomybę už atitiktį taikomiems teisės aktams.
Joje nurodomi gamintojas, gaminys, aktualūs teisės aktai ir kiti pagal konkrečią tvarką reikalingi duomenys. Dokumentą pasirašo tam įgaliotas asmuo. Laboratorijos dokumentas savaime gamintojo deklaracijos neatstoja.
K: Kada galima uždėti CE ženklą?
A: Kai atlikta reikalinga atitikties vertinimo procedūra ir parengti privalomi dokumentai. Ženklas turi būti matomas, įskaitomas, nenutrinamas ir tinkamų proporcijų. Paprastai jo aukštis turi būti bent 5 mm, jeigu konkrečios taisyklės nenumato kitaip.
K: Kokią darbų seką siūlytumėte pradedančiajam?
A: Pirmiausia aprašyti gaminį ir nustatyti teisės aktus. Tada patikrinti konkrečius reikalavimus, pasirinkti vertinimo procedūrą, atlikti reikalingus bandymus ir surinkti techninius dokumentus. Galiausiai parengti deklaraciją bei tinkamai paženklinti gaminį.
Šią seką verta įtraukti į gaminio kūrimo planą. Taip CE ženklinimas ir atitiktis netaps paskutinės savaitės užduotimi prieš išsiunčiant užsakymą.
Pirmajam gaminiui pravartu susikurti paprastą dokumentų tvarką: vienodai žymėti modelius, registruoti pakeitimus ir sutarti, kas įmonėje prižiūri atitikties darbus. Tvarkingas procesas padės ir tada, kai produktų katalogas išaugs nuo vieno modelio iki kelių dešimčių.
Prieš žadėdami klientui pristatymo datą, numatykite laiko reikalavimų analizei, bandymams ir galimiems konstrukcijos pakeitimams. Kuo anksčiau šiuos darbus pradėsite, tuo mažiau tikėtina, kad jau pagamintą partiją teks taisyti skubant ir už papildomas išlaidas.
